Dictionary of the Lithuanian Language.
iškaraliauti — intr. Š išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukaraliauti — intr. baigti gyventi, nusigyventi: Ans nukaraliãvo, t. y. pabengė gyventi J. | refl.: Tas jau visai nusikaraliavo Tr. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkaraliauti — 1. intr. pradėti karaliauti, užviešpatauti: Švedai norėjo čia užkaraliauti Šts. 2. tr. prk. pradėti valdyti (namus, ūkį): Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus I.Simon. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikaraliavimas — įsikaraliãvimas sm. (1) → įsikaraliauti: Jo įsikaraliavimas visas svajones išsklaidė rš. karaliavimas; įsikaraliavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
